Žemėlapis - Krasnojarskas (Krasnoyarsk)

Krasnojarskas – miestas Rusijoje, Sibire, Krasnojarsko krašto administracinis centras. Uostas prie Jenisejaus. Išvystyta metalo apdirbimo, mašinų, chemijos pramonė, gaminamas sintetinis kaučiukas, padangos. Yra metalurgijos, statybų, maisto, lengvosios pramonės įmonių, popieriaus kombinatas.

Krasnojarske yra 9 aukštosios mokyklos (iš jų 4 – universitetai), Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo mokslinis centras. 5 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), kraštotyros muziejus, dailės galerija.

Netoli miesto pastatyta vandens jėgainė, yra Stolbų (Столбы) draustinis.

Krasnojarskas įkurtas 1628 m. rugpjūčio 29 d. kaip ostrogas (medinė tvirtovė Rusijos pasienio ruože). Andrejaus Dubenskio vadovaujama žmonių grupė iš Jeniseisko atvyko į Kačos ir Jenisiejaus upių santaką ir pastatė įtvirtinimus, skirtus apsaugoti sieną nuo gailmų puolimų. Rusai baiminosi vietinių tautų, gyvenusių prie Jenisejaus ir jo intakų. Kitados buriatai surengė keletą išpuolių prieš šį ostrogą. Pavadintas Krasny Jaru, kuris kilo iš chakasų kalbos pavadinimo,kuris reiškė „raudonas stačias upės krantas“. Miesto statusas gyvenvietei suteiktas 1690 m., o spartus Krasnojarsko augimas prasidėjo nuo 1735–1741 m., kai buvo nutiesti keliai, sujungę regioną su Rusija.

1749 m. 230 km į pietus nuo Krasnojarsko buvo rastas maždaug 700 kg masės meteoritas. Jį 1772 m. iškasė ir nugabeno į Krasnojarską, o vėliau į Sankt Peterburgą.

1822 m. Krasnojarskas tapo Jeniseisko gubernijos administraciniu centru. Rusijos imperijoje Krasnojarskas buvo viena iš vietų, į kurią buvo tremiami politiniai tremtiniai. Pavyzdžiui, aštuoni dekabristai po sukilimo buvo ištremti iš Sankt Peterburgo į Krasnojarską. Augimas tęsėsi atradus aukso ir 1895 m. nutiesus geležinkelį.

Po 1917 m. Rusijos revoliucijos, pilietinio karo metu, Sibirą į rytus nuo Omsko kontroliavo baltųjų pajėgos, vadovaujamos Aleksandro Kolčiako, kuris 1919 m. gruodį pasitraukė į rytus, į Irkutską ir bolševikai perėmė miesto kontrolę. Už 7 km už miesto esančioje plynaukštėje buvo belaisvių stovykla su 13 000 vokiečių ir austrų karių.

1934 m. buvo suformuotas Krasnojarsko kraštas, kurio administraciniu centru tapo Krasnojarskas.

Per Antrąjį pasaulinį karą į Krasnojarską ir gretimus miestelius buvo evakuota dešimtys gamyklų. Po karo buvo pastatytos papildomos didelės gamyklos: aliuminio, metalurgijos, netauriųjų metalų gamyklos ir daugelis kitų fabrikų. Žlugus Sovietų Sąjungai ir prasidėjus privatizacijai, daugelis didelių gamyklų ir gamyklų, pavyzdžiui, Krasnojarsko aliuminio gamykla, privatizuotos, dalis iš jų netrukus bankrutavo, smarkiai išaugo nedarbas.